2013 m. rugpjūčio 28 d., trečiadienis

Kaunas, įvadinė VDU savaitė bei nauji draugai

Šį kartą papasakosiu kaip man sekasi gyventi ir mokytis Kaune. :) Tiesa, mokslo dar nedaug. Mokausi Kauno lankytinus objektus (maisto prekių parduotuvės, VDU fakultetai, na dar ir vienas kitas kultūrinis objektas), kaip veikia ir kuo galima užsiimti universitete. Pasirašinėjant sutartį buvo ir registracija i fuksų stovyklą. Anketoja vienas iš klausimų buvo "Kaip kūrybiškai iššifruotum VDU?". Parašiau, kad VDU sifruočiau kaip Velniškai Draugišką Universitetą. Dabar, įvadinei savaitei einant į pabaigą, galiu tik patvirtinti šį teiginį.

VDU mokslo metai prasideda anksčiau nei kituose universitetuose. Taip yra dėl kitokio studijų vygdymo pobūdžio, vadinamu artes liberales. Plačiau apie tai nepasakosiu, o tik pasakysiu tai, kad ši studijų sistema leidžia studentams patiems susidaryti savo tvarkaraštį, pasirinkti laisvo dalyko (nespecialybinio) paskaitų laiką. Tiesa, egzistuoja keli apribojimai kreditų skaičiuje, be to, kai kuriuos dalykus yra privaloma baigti per pirmuosius keturis studijų semestrus. Beje, universitetas buvo atkurtas pagal Harvado universiteto modelį, kuriame studijos taip pat vygdomos šia forma.

Šiemet VDU įvadinė savaitė pirmakursiams prasidėjo rugpjūčio 26 d. Dėl šios priežasties gyventi į Kauną teko išvykti anksčiau nei būčiau norėjus. Dėka visagalio facebook, kuris žino viską ir apie visus, bet leidžia dar ir patiems kitus žmones susirast, sužinojau, kad viena mano kursiokių bus ir mano kaimynė. Yay! Įvadinė savaitė prasidėjo pirmakursių susitikimu fakultetuose, o jau ten skirstėsi visi po auditorijas, pagal programas. Būsimų Rytų Azijos kultūrų ir kalbų specialistų šiemet priimta 86. Po atviros paskaitos su Kaušpėdu visi susitikome prie Laisvės alėjos fontano, kur susitikę su vyresnėliais, pajudėjom neformaliai pabendraut Nemuno saloj. 

Antradienį ryte išsiaiškinom kokios tarnybos veikia universitete ir kokiu klausimu į kurią reikia kreiptis. Vėliau laukė informatikos testas. Jis skirtas tik patikrint bendrom informatikos žiniom ir nustatyt ar tau reikės lankyt vieną semestrą informatiką ar ne. Mano kaimynei Julijai ir man teks lankyt informatiką - testo neišlaikėm. Į vakarą susitikau su kursiokėm Julija, Sigute bei Dovile. Susitikę ėjom pasivaikščiot į Kauno senamiestį, aplankėm rotušės aikštę, Nemuno krantinę ir Kauno pilį. Turiu ir nuotraukų, kurias įdėsiu vėliau, nes noriu pabaigti rašyti tekstą kol neišsikrovė kompiuterio baterija (iš tinginystės - tingiu nueit iki stalo pasiimt laidą :D). Senamiesčio gatvelėm grįžom namo.

Šiandien (rugpjūčio 28 d.) išklausėm paskutinius patarimus kaip susidaryti tvarkaraštį ir į ką atkreipti dėmesį jį sudarinėjant. Vėliau, beveik visą dieną, buvo B grupės dalykų pristatymai. B grupės dalykai realiai yra bendros studijų kategorijos, kaip kad socialiniai, biomedicinos ir fiziniai mokslai ir pan. Šios paskaitos tikrai padėjo apsispręsti kokį dalyką iš kiekvienos srities rinktis. Per humanitarinių mokslų dalykų pristatymą aplankėm Rytų Azijos studijų centrą. Paskui grįžom į ekonomikos ir vadybos bei menų dalykų pristatymą. Po šių informacinių paskaitų sekė universiteto išskirtinio renginio, paskaitų ciklo "Aš, alus ir dėstytojas" atidarymas, su rektoriaus prof. Zigmo Lydekos paskaita "Nuo studento... iki studento". Paskaita labai smagi ir įdomi buvo. Kadangi profesorius neseniai šventė savo gimtadienį, jam GMF organizacijos Modusas nariai padovanojo nedidelį torta, o visa didžiosios salės foje (apie 200 studentų), rektoriui atsistoję dainavo su gimimo diena.

Kol kas tiek. Pažadu rytoj papildyti nuotraukomis ir nauja informacija. :) Labanaktis.

2013 m. liepos 6 d., šeštadienis

Apie "Kultūros naktį" ir japonišką jos dalį

Neįtikėtinai greitai jau atėjo liepos mėnuo. Po šiek tiek mažiau nei savaitės oficialiai baigsiu mokyklą. Vis dar sunku tuo patikėti. Sunku patikėti, jog rugsėjį daugiau į mokyklą nesugrįšiu... Jau žinau visų laikytų egzaminų rezultatus. Kaip ir manau daugelis kitų abiturientų, norėtųsi gal šiek tiek geresnių rezultatų, bet džiaugiuosi tuo, ką turiu. Anglų egzaminas - 97 balai; lietuvių - 67; istorija - 75. Bet pereikim prie tikrosios temos.

Šį savaitgalį (naktį iš penktadienio į šeštadienį) Vilniuje jau septintą kartą vyko "Kultūros naktis". Tradiciškai "Kultūros savanoriai" rinko didžiulę savanorių komandą, kuri prisideda prie renginio organizavimo (susirinkimo dieną, liepos 1 d., savanorių anketas buvo užpildę 190 žmonių). Tarp savanorių armijos buvau ir aš. Šiemet buvau Pilies gatvės info centro koordinatorė (info centro koordinatoriaus pareigos - prižiūrėti savam info centrui priklausančius savanorius, iškilus problemoms bendrauti su renginio organizatoriais ir, aišku, kaip ir paprastam savanoriui, teikti informaciją renginio lankytojams). Iki 20 val. nelabai buvo veiksmo. Tačiau viskas pasikeitė po 20 val. - pradėjo lyti. Bjauri tradicija, bet jau taip būna. Į info centrą sugrįžusius šlapius savanorius pasveikinom, sakydami jog dabar jie tikri "Kultūros nakties" savanoriai.

Ši instaliacija dar kurį laiką veikė kaip stogas nuo lietaus, kol, galų gale, lietus
perlijo ir šią pastogę.




Po 22 val. baigiau savo darbą ir išėjau dirbti kitur - į "Japonišką naktį", kuri vyko buvusiuose profsąjungų rūmuose. Buvau susitarusi su renginio organizatoriais jog aš fotografuosiu visą jų renginį. Tiesa lietus pakoregavo ir šio renginio organizatorių planus. Renginys buvo planuota, jog vyks lauke, tačiau dėl lietaus visą aparatūrą reikėjo pernešti į salę.

Pasirengimo pozicija :-)

Programą pradėjo kovos menų pasirodymai. Dalyvavo dziudo, kendo, aikido kovos menų atstovai. Aikido pristatė mano klubas.














Mūsų aikido pristatymą tradiciškai vainikavo cukinijos pjaustymas savanoriams iš publikos. Tiesa, savanoris cukiniją laiko tvirtai sukandęs burnoje. Jei sunku įsivaizduoti tokį vaizdą, siūlau pažiūrėti mūsų pasirodymą adventur parodoje čia.




Paskutiniu savanoriu pasisiūliau aš. Net nežinau kaip aprašyti jausmą, kai tau prieš nosį svysčioja aštrus japoniškas kardas katana, širdis smarkiai plaka krūtinėje, tu stovi rami, bet nepaisant besidaužančios širdies jauties visiškai rami ir nejauti baimės.

Mama šia nuotrauka pasidalino su draugais facebooke. Prie nuotraukos prierašas: "Ji stovėjo ant stiklų ir vinių, bėgo žarijomis... Gerai, kad vakar viso šito nemačiau. Būčiau numirusi. Nežinantiems paaiškinu: čia Kotryna laiko cukiniją, o aikido treneris kardu supjausto cukiniją į gabalėlius."

Prieš mus pasirodė dziudo atstovai:












Po mūsų japoniškų kovos menų pristatymą tęsė kendo atstovai iš Kauno:






Japoniškos nakties programą užbaigė yukata demonstracija ir bon odori šokis. Yukata yra drabužis primenantis kimono, bet dėvimas neoficialiomis progomis.




Dar šį savaitgalį dalyvavau aikido seminare. Nesitreniravus daugiau kaip du mėnesius... Skauda visus raumenis, bet buvo verta. Pamėčiau kelis yudansha (taip vadinami tie, kurie turi išsilaikę juodą diržą; tarp tų yudansha pasitaikė ir vyriausiasis treneris, kuris man cukiniją pjausyė :)), jie mane pamėtė ir galų gale kelis kart mane pamėtė sensėjus. Raumenų skausmą atperka seminaro treniruotėse išlieta susikaupusi perteklinė energija.






Tai tiek šiandien. バイバイ


Kotryna


2013 m. birželio 28 d., penktadienis

Permainingi vasaros orai Skaisčiūnuose

Na štai, praėjo dar vieni mokslo metai, atėjo nauja vasara, kurią jau tradiciškai leidžiu Skaisčiūnuose su Simona. Veiklos turim nemažai. Močiutė net klausė ar nevažiuosiu namo, dėl to kad reikia dirbti. O darbai gan paprasti, kaip kad daržo ravėjimas ar pan. Tiesa, pirmadienį atvežė malkas, tad kaip ir pernai, reikėjo jas sunešt į malkinę. Darbas, su Simonos nuolatiniais apibūdinimais ką jai primena kiekviena malka, praėjo labai greitai. Simona dabar komentuoja, jog jai tą dieną skaudėjo galvą. Čia aš turiu patikslinti skausmo priežastį, kuri buvo Simonos ūgis. Ji bedirbdama susitrenkė galvą į stogą, pasak pačios nukentėjusiosios, daugiau nei tris kartus.
Tačiau šiandienos tema ne traumos. Šiandien trumpas pasakojimas apie pastarųjų kelių dienų orus. Nuo pat penktadienio orai buvo puikūs. Puikūs iš tos pusės, kad nelijo ir kaitino saulė. Pirmadienį iki pietų atlikom visus darbus - išravėjom daržą, sunešėm dalį malkų. Kitą dieną mus toliau intensyviai šildė saulė. Tądien bedirbant Simona pagalvojo kaip būtų gerai išsimaudyt. Aš, aišku, pasisiūliau po darbų išpildyt šį jos norą. Persirengusios maudymosi kostiumėliais pasiėmėm vandens šlangą. Aš dar apsiginklavau fotoaparatu. Štai kas išėjo:




Nors manęs nuotraukose nėra, galiu pasakyti, kad ir aš buvau tokia pat šlapia, kaip Simona :).

Nuo trečiadienio orai nebelepino. Trečiadienį net, galima sakyt, buvo šalta. Atvėso iki ~23 laipsnių, buvo pakilęs vėjas, tačiau nelijo. Skaityti lauke, kaip aš pamėgau, buvo pernelyg vėsu, tad iki vakaro, kol nurimo vėjas prabuvom viduje. Vakarop išėjom pažaisti badmintoną. O tada pastebėjom varlinėjantį svečią kaimynų pievoje: 


Kadangi jau paminėjau varles, reik supažindinti jus su vakarykšte viešnia. Ji labai mėgsta fotografuotis (objektyvo nebijo, net jei jis yra per sprindį nuo jos) ir yra labai kantri bei mėgstanti ilgai užsibūti svečiuose. Atklydusi vakar vakare, šiandien ryte dar budėjo toje pačioje vietoje.







Tai tiek turiu Jums papasokoti šiandien. Hameris ir aš atsisveikinam iki kitų kartų.






Kotryna