Apie "Kultūros naktį" ir japonišką jos dalį

Neįtikėtinai greitai jau atėjo liepos mėnuo. Po šiek tiek mažiau nei savaitės oficialiai baigsiu mokyklą. Vis dar sunku tuo patikėti. Sunku patikėti, jog rugsėjį daugiau į mokyklą nesugrįšiu... Jau žinau visų laikytų egzaminų rezultatus. Kaip ir manau daugelis kitų abiturientų, norėtųsi gal šiek tiek geresnių rezultatų, bet džiaugiuosi tuo, ką turiu. Anglų egzaminas - 97 balai; lietuvių - 67; istorija - 75. Bet pereikim prie tikrosios temos.

Šį savaitgalį (naktį iš penktadienio į šeštadienį) Vilniuje jau septintą kartą vyko "Kultūros naktis". Tradiciškai "Kultūros savanoriai" rinko didžiulę savanorių komandą, kuri prisideda prie renginio organizavimo (susirinkimo dieną, liepos 1 d., savanorių anketas buvo užpildę 190 žmonių). Tarp savanorių armijos buvau ir aš. Šiemet buvau Pilies gatvės info centro koordinatorė (info centro koordinatoriaus pareigos - prižiūrėti savam info centrui priklausančius savanorius, iškilus problemoms bendrauti su renginio organizatoriais ir, aišku, kaip ir paprastam savanoriui, teikti informaciją renginio lankytojams). Iki 20 val. nelabai buvo veiksmo. Tačiau viskas pasikeitė po 20 val. - pradėjo lyti. Bjauri tradicija, bet jau taip būna. Į info centrą sugrįžusius šlapius savanorius pasveikinom, sakydami jog dabar jie tikri "Kultūros nakties" savanoriai.

Ši instaliacija dar kurį laiką veikė kaip stogas nuo lietaus, kol, galų gale, lietus

perlijo ir šią pastogę.

Po 22 val. baigiau savo darbą ir išėjau dirbti kitur - į "Japonišką naktį", kuri vyko buvusiuose profsąjungų rūmuose. Buvau susitarusi su renginio organizatoriais jog aš fotografuosiu visą jų renginį. Tiesa lietus pakoregavo ir šio renginio organizatorių planus. Renginys buvo planuota, jog vyks lauke, tačiau dėl lietaus visą aparatūrą reikėjo pernešti į salę.

Pasirengimo pozicija :-)

Programą pradėjo kovos menų pasirodymai. Dalyvavo dziudo, kendo, aikido kovos menų atstovai. Aikido pristatė mano klubas.

Mūsų aikido pristatymą tradiciškai vainikavo cukinijos pjaustymas savanoriams iš publikos. Tiesa, savanoris cukiniją laiko tvirtai sukandęs burnoje. Jei sunku įsivaizduoti tokį vaizdą, siūlau pažiūrėti mūsų pasirodymą adventur parodoje čia.

Paskutiniu savanoriu pasisiūliau aš. Net nežinau kaip aprašyti jausmą, kai tau prieš nosį svysčioja aštrus japoniškas kardas katana, širdis smarkiai plaka krūtinėje, tu stovi rami, bet nepaisant besidaužančios širdies jauties visiškai rami ir nejauti baimės.

Mama šia nuotrauka pasidalino su draugais facebooke. Prie nuotraukos prierašas: "Ji stovėjo ant stiklų ir vinių, bėgo žarijomis... Gerai, kad vakar viso šito nemačiau. Būčiau numirusi. Nežinantiems paaiškinu: čia Kotryna laiko cukiniją, o aikido treneris kardu supjausto cukiniją į gabalėlius."

Prieš mus pasirodė dziudo atstovai:

Po mūsų japoniškų kovos menų pristatymą tęsė kendo atstovai iš Kauno:

Japoniškos nakties programą užbaigė yukata demonstracija ir bon odori šokis. Yukata yra drabužis primenantis kimono, bet dėvimas neoficialiomis progomis.

Dar šį savaitgalį dalyvavau aikido seminare. Nesitreniravus daugiau kaip du mėnesius... Skauda visus raumenis, bet buvo verta. Pamėčiau kelis yudansha (taip vadinami tie, kurie turi išsilaikę juodą diržą; tarp tų yudansha pasitaikė ir vyriausiasis treneris, kuris man cukiniją pjausyė :)), jie mane pamėtė ir galų gale kelis kart mane pamėtė sensėjus. Raumenų skausmą atperka seminaro treniruotėse išlieta susikaupusi perteklinė energija.






Tai tiek šiandien. バイバイ

Kotryna