Ekskursija po Skaisčiūnus

Kviečiu, Jus, į virtualią ekskursiją po Skaisčiūnus. Ne, ne po visus Skaisčiūnus (tai užimtų pernelyg daug laiko), o po vieną konkretų namą adresu 176 Tarpučių gatvė, Skaisčiūnų kaimas, kuriame gyvena Andriušių šeima. Čia vasarą gyvena ir dvi jų anūkės Simona ir Kotryna.

Pirmiausia, leiskite trumpai Jums papasakoti, kur yra tie legendomis apipinti Skaisčiūnai. 

Skaisčiūnų kaimą sudaro dvi gyvenvietės. Pirmoji prasideda tik už kelio ženklo nurodančio Marijampolės miesto ribos baigtį. Kita gyvenvietė prasideda šiek tiek toliau, už Marijampolės ribos baigties ženklo pasukus į dešinę pusę ir pavažiavus kelis šimtus metrų. 

Taigi, nieko nelaukę pradėkime ekskursiją.

Atvykstame vakare, apie pusę devynių. Laikas idealus - turime galimybę pasigrožėti auksine vakaro saule nušviesta gyvenviete. Toli neiname, apsidairome tik nuo kiemo vartų.

Štai toks vaizdas į miestą atsiveria nuo namo įvažiavimo vartų.

Štai, toli laukuose, priešais mūsų namo vartus auga vienišas medis.

Pasigrožėję mus supančia aplinka, daug nesidairydami einame į namus valgyti tradicinės anūkių vakarienės - spagečius su pomidorų ir majonezo padažu (pomidorų padažas sumaišytas su majonezu ir pakepintas ant lėtos ugnies). Pavalgę dar pasišnekučiuojam ir išsiskirstom į lovas.

Kitą dieną keliamės nei per anksti, nei per vėlai - apie pusę devynių. Pradedam rytinį ritualą. Prieš pusryčius einam pabendrauti su mūsų Hameriu (ne mašina, o šuniu ;)). Prie tvarto, kur pririštas Hameris mus pasitinka Simona su fotoaparatu. Pasidžiaugę šuniuku, lekiam atgal į vidų valgyti pusryčių.

Pavalgę grįžtam ten, kur vakar pradėjom savo ekskursiją. Už sidabrinės spalvos vartų plyti alėja vedanti į kiemą. Šalia alėjos kuklus, niekuo neišsiskiriantis, geltonomis lentelėmis apkaltas namas, pažymėtas numeriu 176.

Kitas objektas krintantis mums į akis - tvartas. Gyventojų ten nedaug - kregždučių šeima ir kelios vištos. Prie tvarto gyvena ir Hameris. Jis iš čia saugo namus (tik kol kas jam dar nelabai sekasi - nesupranta, kad reikia loti ant nepažįstamų).

Dar vienas statinys kieme - pavėsinė. Čia vasara, kai susirenka visa šeimyna (kai atvyksta anūkių tėvai), mes valgome. Čia pernai vasarą iki vienuoliktos vakaro žaisdavom monopolį.

Meškius grįžta po naktinės medžioklės.

Apsisukime. Prieš mūsų akis namas, kurį vis minime, bet nematome jo iš fasado. Šalia, kaip pridera tipiškam kaimo namui, šulinys. Kairėje pusėje matosi šiltnamio dalis, kuriame auga pomidorai, agurkai ir kitos daržovės.

Eidami siauru takeliu prie namo patenkame į sodą, kur auga gėlės, medžiai. Čia, ankstyvosiomis vasaromis praleisdavome daugybe laiko.

Kaip bebūtų gaila, mūsų ekskursija baigėsi. Kartu su džiaugsmu, kad apsilankėte čia ir liūdesiu, kad taip greitai išvykstate, aš ir Simona Jus išlydime vėl pro tuos pačius stebuklingus sidabrinius vartus, pro kuriuos pirmą kartą įžengėte į mūsų nedidelį kitą pasaulį.

Iki kitų kartų. :)

Kotryna ir Simona